Šv. Lozorius Stulpininkas (Stilitas)
Šis Bizantijos atsiskyrėlis nusprendė gyventi ant stulpo (graikiš
–
kai –
stylos
), todėl buvo pramintas Stulpininku (Stilitu). Lozo
–
rius (~968–1054) gimė dabartinės Turkijos teritorijoje, buvo
nukeliavęs į Šv. Sabo vienuolyną Betliejuje, o paskui, siekdamas
vienatvės, grįžo į Efezą. Apsigyvenęs ant stulpo, laikydamasis
griežtos askezės, pritraukė minias tikinčiųjų ir sulaukė norinčių
būti jo mokiniais. Bėgdamas nuo šlovės, Lozorius kelis kartus
buvo pasitraukęs, bet galiausiai sutiko, kad jo mokiniai statytų
vienuolyną, o jis jiems vadovautų nuo stulpo. „Ryte – sielos pa-
aukojimas Dievui, vakare – griežta dienos peržvalga. Drabužis
kaip įmanoma paprastesnis. Esame tarsi švininiai, tad nuo pa-
gyrų lydomės.“ Šiam arti dangaus gyvenusiam vienuoliui, viską
pakeldavusiam iš meilės Kristui, nebuvo lygių, kai reikėdavo
pasikalbėti su ligoniais ir suteikti jiems jėgų gyventi.