Šv. Jonas Damaskietis (676–749)
gimė Damaske. Jo tėvas buvo mokesčių, kuriuos krikščionys turėjo mokėti kalifui, rinkėjas. Jonas buvo numatytas pakeisti tėvą mokesčių rinkėjo pareigose, tačiau jis kartu su Kozmu pabėgo į Šv. Sabo vienuolyną prie Negyvosios jūros. Čia rašė krikščioniškosios teologijos veikalus. Žymiausias jo kūrinys – „Tikrasis tikėjimas“ – buvo įtrauktas į šv. Tomo Akviniečio „Summa“ ir taip išplito Vakaruose. Didžiausias Jono nuopelnas – mokėjimas kovojant su eretikais aiškiai ir griežtai formuoti tradicinę Bažnyčios doktriną ir nustatyti jos terminologiją. Garsus šventumu ir mokslingumu, žodžiu ir raštu ryžtingai kovojo su imperatoriumi Leonu Izauriku dėl šventųjų paveikslų kulto. Tapęs vienuoliu, Šv. Sabo lauroje netoli Jeruzalės kūrė šventus himnus. Ten ir mirė. Popiežius Leonas XIII 1890 m. jį paskelbė Bažnyčios mokytoju.