Svirplys

Vaikai, kurie gyveno mieste, o jų tėvai – kaime, atostogas leisdavo gimtinėje. Niekas tada nebuvo girdėjęs apie europinį kaimą, kokias nors išmokas, nebūtų supratęs, kaip galima neauginti daržovių, vaisių, naminių gyvulių ir paukščių. Vaikai, grįžę iš miesto, tėvams padėdavo šienauti, ravėti daržus, ką nors namie perstatyti ar paremontuoti.

Trečioji karta, anūkai, maži zuidavo nuo ryto iki vakaro aplink, didesni, pajutę laisvę, duodavosi per dienas po laukus, prie upės, pasidarydavo medyje namelį, vos galėdavo juos prišaukti pavalgyti. Įdegę, murzini, pervargę, bet blizgančiomis iš laimės akimis vakare griūdavo į mereškuotus močiutės patalus ir užmigdavo tąpat sekundę. Miegodavo taip saldžiai, kad net seilė nutįsdavo per skruostą…

Naktį kažkur sienoje savo melodiją grodavo svirplys, seno klevo šakose ūžaudavo vėjas, karts nuo karto suamsėdavo jau daug metų ištikimai namus saugantis, prie grandinės pririštas kieme šuo. Vos prašvitus kaime pradėdavo giedoti gaidžiai. Vaikams jie buvo nė motais, neatsibusdavo, o tėvai ir seneliai tylutėliai, kad neprižadintų mažųjų, eidavo laukan.

Kaip kvepėdavo, kaip žydėdavo viskas aplinkui, o jau paukščių balsų! Kaip nusakyti jausmą, kai basomis eini per ankstyvuose saulės spinduliuose sidabru tviskančią tėvų kiemo žolę? Nėra tokių žodžių, nėra, tik prisiminimai, sumišę su potyriais, tik aidas kažko brangaus ir tolimo, tik vaizdai, sustingę lyg nespalvotoj kino juostoj. I

Išeini kieman po nakties lyg atgimęs iš naujo, trauki trauki gaivų miško ir žolių kvapą, kojos pačios brenda į pievą, kur žydi visokiausiom spalvom. Atsisuki atgal – ten, kur eita, brydė. Šlapios lauko gėlės virsta spalvinga puokšte, kuri tuoj bus pamerkta į molinį ąsotį ant senelių skrynios.

Kol kažkas braidžioja po pievą, kažkas saldžiai tebemiega, kažkas eina pas arklį, pas karvę, pas vištas, kažkas semia vandenį. Svirties girgždėjimas, kepamų blynų arba kiaušinienės kvapas, puodelis dar šilto pieno, kregždžių lizdas pastogėje, ramūs tėvų balsai, giedri žvilgsniai, šiltos, sugrubusios nuo darbų tėvų rankos.

Vasara.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *