Evangelija (Jn 7, 40–53)
Išgirdę Jėzaus žodžius, kai kurie žmonės sakė: „Jis iš tiesų pranašas.“ Kiti tvirtino: „Jis Mesijas“. Dar kiti pranašavo: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos?“ Argi Raštas nesako, kad Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“ Taigi minioje kilo nesutarimas dėl jo asmens. Buvo tokių, kurie norėjo netgi jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos.
Taigi sargyba sugrįžo tuščiomis pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: „Kodėl neatvedėte?“
Sargybiniai atsiliepė: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs“.
Fariziejai atsakė: „Gal jau ir jūs leidotės suvedžiojami? Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? Nebent tos prakeiktos padugnės, neišmanančios Įstatymo“.
Tuomet prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris pirmiau buvo aplankęs Jėzų: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“
Tada jie atsiliepė: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos“.
Ir taip jie išsivaikščiojo sau.