Vincentas (Vicent Ferrer, 1350–1419) gimė Valensijoje (Ispanija).
Septyniolikmetis įstojo į dominikonų vienuolyną savo mieste, kur jis
mokė ir pamokslavo iki 1390 m. Paskui kaip pamokslininkas lankėsi
pas popiežių Avinjone, vėliau – Lombardijoje, Pjemonte, Šveicarijoje
ir Savojoje. 1408 m. sugrįžo į Valensiją, bet po kelerių metų vėl išvyko
į Prancūziją ir apkeliavo visą šalį. Mirė Bretanėje 1419 m. gavėnios
pabaigoje. Būdamas gabus pamokslininkas, skatino atgailauti, darė
stebuklus ir atvertė tūkstančius žmonių. Tarsi dyglį širdyje jis nešiojosi
skausmą dėl nesibaigiančio karo tarp anglų ir prancūzų, ir ypač dėl
Vakarų Bažnyčios skilimo. Vincentas tame matė laikų pabaigos ženklus,
todėl visu uolumu siekė atkurti taiką ir panaikinti skilimą