Šventųjų pasaulis

Šv. Makarijus

Daugybė Egipto vienuolių vadinosi Makarijaus (graikų k. – lai-mingas, palaimintas) vardu. Nes laimingas tas, kuris, atsisakęs pasaulio pagundų, patraukia į dykumą gyventi vienumoje – kaip anachoretas – arba bendruomenėje – kaip cenobitas. Makarijus, buvęs kupranugarių varovas, įsikūrė Skėtės dykumoje, pusiau­kelėje tarp Aleksandrijos ir Kairo. Jis ne kartą buvo susitikęs su šventuoju Antanu Didžiuoju, ir, padrąsintas jo patarimų, skleidė tą patį idealą. Pas jį atėjusiems vyrams Makarijus siūlė gyventi pu­siau atsiskyrėlišką gyvenimą, tai reiškia, kad atsiskyrėliai gyvenda­vo eremuose netoli vienas kito, lengvai susisiekdami, tačiau kartu gerbdami vienas kito vienatvę, sekmadieniais drauge šlovindami Dievą. Praėjus 30 metų po šv. Antano mirties, 390 m. pas Tėvą iškeliavo ir Makarijus. Skėtės dykuma jau buvo tapusi svarbiu vienuolinio gyvenimo centru. „Laimingas, kuris Viešpačiu pasi­kliauja!“Makarijui pašaukimas gyventi dykumoje buvo stipresnis nei bet kuri kita pasaulio vilionė; Viešpatie, leisk mums sekti tave ten, kur tu mus kvieti, džiaugsmingai tave liudijant.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *