Šv. Valdetrūda
Valdetrūda (Waldetrudis, Waltrudis, apie 612–688), 684 m. Mobeže (dab. Šiaurės Prancūzija) mirusios mistikės ir mergelės šv. Aldegundos sesuo, buvo vienos VII a. šventųjų šeimos pradininkė. Ištekėjo už Vincento (arba Madelgarijaus), kurį vėliau Bažnyčia paskelbė šventuoju. Kartu gyveno ramų ir laimingą vedybinį gyvenimą, susilaukė keturių vaikų, iš kurių trys vėliau tapo šventaisiais, o ketvirtasis mirė kūdikystėje. Sūnus Landerikas, paskirtas Mo vyskupu, savo pareigų atsisakė, pasirinkdamas vienuolystę Homono abatijoje. Abi dukros, Madelberta ir Aldetrūda, įstojo į savo tetos Aldegundos įsteigtąjį Mobežo vienuolyną. Kai Vincentas pasitraukė į Suanji (dab. Belgija) ir tapo vienuoliu, Valdetrūda pasišventė Dievui ir įkūrė Šatoljė (Châteaulieu) vienuolyną, vėliau toje vietoje iškilo Monso (dab. Belgija) miestas. Monso koleginėje bažnyčioje yra 1577 m. paveikslas, kuriame pavaizduota „Šv. Valdetrūdos motinystė“.Viešpatie, Valdetrūda mylėjo tave, išliedama tavo meilę savo šeimai; tegul ji moko mus melstis už savo šeimas ir kartu liudyti joms šventumą.