ŠV. JURGIS, KANKINYS, ANTRASIS LIETUVOS GLOBĖJAS
Žinių apie šį šventąjį – antrąjį Lietuvos globėją – ir jo kankinystę išlikę nedaug. Seniausias – 954 metais rašytas šventojo gyvenimo, apipinto legendomis, aprašymas. Jurgio tėvas buvo persas, motina – iš Kapadokijos. Jurgis buvo sumanus karys, Diokleciano laikais užsitarnavęs tribūno laipsnį. Prasidėjus krikščionių persekiojimui išdalijo savo turtą vargšams. Už atsisakymą atnašauti stabui žiauriai nukankintas. Ant jo kapo Palestinoje pastatytą bažnyčią maldininkai lanko nuo IV a. Šventojo kultas paplito anksti, riteriai, miestai ir šalys rinkosi jį savo globėju; bent nuo XVI a. jis buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėjų. Jurgis laikomas arklių ir apskritai gyvulių globėju nuo visų ligų. Šv. Jurgis dažniausiai vaizduojamas kaip raitas kariūnas, perveriąs ietimi slibiną. Pasak legendos, jis išgelbėjo Silenos miesto gyventojus nuo ežere gyvenusios pabaisos. Šis žygdarbis tapo pergalės prieš blogį simboliu