Šv. Euzebijus Samosatietis
Samosata buvo senovės armėnų miestas, 1990 m. užlietas Ata-tiurko užtvankos; pats miestas perkeltas (dab. Samsat, Pietų Tur-kija). Euzebijus buvo gerbiamas Samosatos vyskupas. Prisidėjo prie Melecijaus išrinkimo į Antiochijos vyskupo sostą, saugojo jį nuo arijono imperatoriaus Konstancijaus II. Euzebijus buvo ir šv. Bazilijaus dvasios tėvas, palaikęs jo išrinkimą į Cezarėjos vys-kupo sostą. Aleksandrijos patriarchas Petras II ir Romos popiežius Damazas I jo mokymą kritikavo, tačiau išlikęs susirašinėjimas su Bazilijumi Didžiuoju ir Grigaliumi Nazianziečiu liudija Euzebi-jaus naudai. Apie 373 m. imperatoriaus Valento, arijonybės šali-ninko, ištremtas į Trakiją, po valdovo mirties grįžo į Samosatą. Euzebijus karštai gynė Nikėjos tikėjimo išpažinimą ir teiginį, kad Sūnus yra tos pačios prigimties, kaip ir Tėvas. Žuvo apie 379 m. nuo moters arijonės rankos.Euzebijus kovojo už Nikėjos susirinkimo tikėjimo grynumo iš-saugojimą; leisk mums, Viešpatie, išpažinti tikrą, gryną ir aiškų tikėjimą.