Šv. Valteris
XII ir XIII amžiuje sparčiai augo tiek naujų vienuolinių ordi-nų skaičius, tiek vyrų ir moterų, kuriems rūpėjo jų bendrapiliečių gerovė, gretos. Tuo laikotarpiu atsirado ir didieji špitolininkų ordinai. Valteris (Gualtero Garbagni, apie 1184–1224), rū-pindamasis vargdieniais, kūno ir dvasios ligų kamuojamais bei vyresnio amžiaus žmonėmis, bent menku akmenėliu prisidėjo prie gailestingosios meilės statinio. Lombardijos regione, Lodyje gimęs Valteris anksti neteko tėvų. Jam pažįstamas vienišumas ir skurdas, todėl nuo jaunumės linko prie nelaimingesnių už save. Kai tik atsirado galimybė, be didelių išteklių, draugų perleistuo-se namuose įkūrė Gailestingumo špitolę. Tada pastatydino dar vieną prieglaudą. Buvo labai gerbiamas vargšų. Valteriui skurdas nesutrukdė tarnauti vargingesniems už save; Viešpatie, išplėsk mūsų širdis, kad atsigręžtume į vargšus ir jiems tarnautume.