ŠV.. ROBERTAS BELARMINAS, VYSKUPAS, BAŽNYČIOS MOKYTOJAS
Robertas Belarminas (1542–1621) gimė Toskanoje, sulaukęs aštuoniolikos metų, įstojo į Jėzaus Draugiją. Dėstė Liuvene, paskui Romoje, kur kovojo su to meto klaidomis. Išspausdintas jo skaity-tų kontraversinės (poleminės) teologijos paskaitų ciklas suformavo ištisas apologetų ir teologų kartas. 1598 m. pakeltas kardinolu, o 1602 m. paskirtas Kapujos arkivyskupu, Belarminas atsiskleidė kaip pavyzdingas ganytojas. Jis lankė parapijas, sakė pamokslus ir katechizavo iki išsekimo, rodydamas beribę meilę vargingiausiems. Mirus popiežiui Klemensui VIII (1605 m.), Belarminas grįžo į Romą, kur suvaidino svarbų vaidmenį Romos kurijoje kaip patarė-jas teologas. Robertas Belarminas įkūnijo vieną pagrindinių Jėzaus Draugijos veiklos aspektų – intelektualų tarnavimą Bažnyčiai.