Šv. Hildegarda Bingenietė
Vokietę benediktinę Hildegardą (1098–1179), gyvenusią XII amžiuje, išgarsino mistinės vizijos. Jas ji perduodavo išmin-tingiems žmonėms, kaip darydavo ir šv. Bernardas Klervietis, kad šie ištirtų, iš kur jos kyla. Tikroji jos mokytoja buvo Šventoji Dva-sia. Aštuonerių metų Hildegarda buvo atiduota į Disibodenber-go vienuolyną prie Reino, o sulaukusi keturiasdešimties tapo jo abate. Jaunos merginos plūste plūdo į vienuolyną, tad Hildegarda bendruomenę 1147 m. perkėlė netoli Bingeno. „Ji skatino šventą lenktyniavimą – kas padarys daugiau gera, ir tai pasiekė tokį lygį, kad, anot to meto liudijimų, motina ir jos dukros rungtyniavo tarpusavio pagarba ir patarnavimais“ (Benediktas XVI). Ji užrašė savo vizijas, kupinas meilės kūrinijai, Kristui ir Bažnyčiai – „Pa-žink kelius“, „Nuopelnų knyga“, „Dievo darbų knyga“. Hildegardą palaikė Mainco arkivyskupas ir net popiežius Eugenijus III. Ji pa-mokslavo net imperatoriui Frydrichui Barbarosai, primindama jam, kad esama ir aukštesnių jėgų už aukščiausią Europos valdo-vą. Hildegarda mirė įkopusi į devintą dešimtį.Viešpatie, tu Hildegardą padarei pranaše mūsų laikams; te-gul jos mokomi artinsimės prie tavęs uoliai siekdami papras-tumo ir tiesos.