Šv. Elzbieta gimė 1207 m. Vengrijos karaliaus Andriaus II ir karalienės Gertrūdos šeimoje, mirė 1231 m. Keturiolikmetė ištekėjo už Tiūringijos grafo Liudviko IV, kuriam pagimdė tris sūnus. Tapusi našle, po drąsiai ištvertų vargų ir jau seniai atsidavusi dangiškų dalykų meditacijai, nuvyko į Marburgo ligoninę Vokietijoje, kurią pati buvo įsteigusi, prisiėmė neturtą ir pasiaukojo ligonių ir vargšų slaugymui iki paskutinio dvasios atodūsio. Mirė būdama dvidešimt penkerių metų amžiaus.
