Šv. Juozapas Sebastijonas Pelčaras
Juozapas Sebastijonas Pelčaras ( Józef Sebastian Pelczar, 1842–
1924) gimė Galicijoje, tuomet priklausiusioje Austrijai, ūkininkų
šeimoje. Dvidešimt dvejų įšventintas kunigu teologijos ir kanonų
teisės studijas tęsė Romoje. Tačiau labiausiai jam rūpėjo dvasinio
gyvenimo reikalai, apie tai parašė knygą
Dvasinis g yvenimas
(
Życie
duchowne
). Dėstė Peremislio (rytų Lenkija) seminarijoje, paskui
paskirtas Krokuvos Jogailos universiteto rektoriumi. Iškilus in-
telektualas aktyviai prisidėjo ir prie socialinės bei karitatyvinės
veiklos. 1964 m. įkūrė Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregaciją –
seserys užsiėmė pedagogine, katechetine, socialine, slaugos veikla.
Jis pats skatino pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai. 1899 m. tapęs
Peremislio vyskupu stengėsi pakelti moralinį ir intelektualinį
dvasininkijos lygį, stiprino dvasinį tikinčiųjų gyvenimą, užtikrino
įvairių karitatyvinių iniciatyvų teisinį pagrindą. Įgyvendindamas
Leono XIII socialinę encikliką, rūpinosi imigracijos ir alkoholiz
–
mo problemomis, smerkė darbininkų išnaudojimą. Vadinamas
„lenkų tautos dvasiniu tėvu“ – jo veikalai ugdė ne vieną kartą iki
pat Antrojo pasaulinio karo