Pal. Frederikas Ozanamas
Kurį laiką dvejojęs jaunasis Frederikas Ozanamas (Frédéric Ozanam, 1813–1853) apsisprendė ir pažadėjo Dievui „pašvęsti savo gyveni-mą tarnaujant tiesai, kuri teikia ramybę“. Nenuilstamai triūsiantis jaunuolis stebino savo erudicija. Nuo 1831 m. studijavo Paryžiuje, stengėsi, kad savo protu tarnautų tiesai, o tikėjimas jam tapo dosnios labdaringos veiklos varikliu. Frederiko iniciatyva gimė Artimo meilės draugija, netrukus tapusi Šv. Vincento Pauliečio draugija, jis taip pat prisidėjo prie garsiųjų Paryžiaus Dievo Motinos katedros gavėnios rekolekcijų atsiradimo. 1841 m. vedė ir sulaukė dukters, bet netrukus, būdamas 40-ies, mirė nuo netikėtos ligos. Frederikui buvo labai svarbi visuomeninė veikla, išmaldą jis apibūdino kaip bū-tinybę ne tik ją priimančiam, bet ir kaip dvasiškai būtiną jos davėjui.Svarbiausioji Frederiko veiklos ašis buvo žmogaus orumas; Viešpatie, mokyk mus kiekviename žmoguje atpažinti brolį ir jį mylėti.