Šv. Julijus I
Per penkiolika savo pontifikato metų (337–352) popiežius Julijus I
kovojo su arijonizmu. Jis taip pat daug padarė gindamas vyskupą
Atanazą. Aleksandrijos vyskupas Atanazas, gynęs tikrąjį tikėjimą,
buvo priverstas vykti į tremtį – į Tryrą. Mirus imperatoriui Konstan
–
tinui I, Atanazas grįžo į Aleksandriją, tačiau jo priešininkai sugalvojo
jį apšmeižti popiežiui. Julijus I pasikvietė Atanazą ir jo priešininkus.
Atvyko tik Atanazas, popiežius jį priėmė ir patvirtino jo vyskupišką
tarnystę. Vėliau, 343 m. vykusiame Serdikos (dab. Sofija, Bulgarija)
susirinkime arijonų vyskupai atsisakė posėdžiauti kartu su Atanazu.
Šiame susirinkime dar kartą patvirtinta kiekvieno nušalinto vyskupo
teisė kreiptis į popiežių, o tai dar labiau sutvirtino šv. Petro įpėdinio
įtaką. Po mirties Julijus I palaidotas Šv. Kaliksto katakombose.