Šv. Vincentas Lėrenietis
Galų kilmės Vincentas (m. apie 450) užėmė įvairias svarbias pa
saulietines pareigas, bet galiausiai, gana vėlai, pasitraukė į Lėreno
salą ir savo išmintimi tarnavo tikėjimui. Iškart po Efezo susirinkimo
(431) jis parengė normų rinkinį, leidžiantį atskirti „tikro katalikų
tikėjimo tiesą nuo eretiškų klaidų“. Jame randame garsiąją taisyklę:
„Katalikų Bažnyčioje tikru dalyku reikia laikyti tai, kuo visi tikėjo
visur ir visada“, bet ši taisyklė nepasmerkia teologinių ieškojimų.
Vincentas pažymi, kad susirinkimai padedane ne iškelti į dienos
šviesą naują mokymą, bet iki tol egzistavusį mokymą pateikti įvar
dijant naujais terminais. Dogma lieka ta pati, tačiau ji plėtojama ir
atskleidžia „visų krikščionių ir visos Bažnyčios intelekto, pažinimo,
išminties pažangą“