Šv. Andriejus Besetas
(minimas sausio 6 d.)
Kvebekietis Alfredas Besetas (Alfred Bessette, 1845–1937)
pasaulį išvydo gausioje šeimoje. Kai jam buvo devyneri, mirė
tėvas, o dvylikametis liko visiškas našlaitis. Negavęs išsilavinimo
vaikinas dirbo smulkius darbus, išvyko į Jungtines Valstijas, paskui
vėl grįžo į Kanadą. Vienas kunigas, pastebėjęs dosnią Alfredo širdį,
rekomendavo jį Šventojo Kryžiaus kongregacijai Monrealyje.
Broliams, abejojantiems dėl silpnos jaunuolio sveikatos, kunigas
atsakė taip: „Jeigu šis trapios sveikatos jaunuolis nebegalės dirbti,
bent jau mokės gerai melstis.“ Taip užtartas Alfredas tapo broliu
Andriejumi, buvo paskirtas Dievo Motinos koledžo durininku
ir šias pareigas ėjo ilgiau nei 30 metų. Būtent prie šių durų jis
nepaliaujamai melsdavosi. Po truputį ėmė sklisti gandas, kad
Dievas išklauso jo maldas. Tad prie koledžo durų plūdo žmonės,
o besišypsantis durininkas juos nusivesdavo prie šv. Juozapo
statulėlės. Brolis Andriejus daug melsdavosi šv. Juozapui ir troško
pastatyti koplyčią, kad visi norintys galėtų ten ateiti pagerbti šio
šventojo. 1904 m. pradėta statyti maža koplytėlė iki 1936 m.
išaugo į didžiulę baziliką. Andriejus budėjo prie jos durų nuo
1909 m. iki gyvenimo pabaigos. Jam mirus sausio 6 d., į laidotuves,
nepabūgę žiemos speigų, suvažiavo daugiau nei milijonas žmonių.