Šv. Deodatas Nolietis
Šv. Paulino (m. 431), Nolos (Italijos miestas Kampanijoje)
vyskupo įpėdinis, taip pat vardu Paulinas, įpareigojo Deodatą
(m. 473), be kita ko, rūpintis šventove, kurioje ilsisi šv. Paulino
palaikai. Garsas apie Deodatą pasklido už miesto sienų ir pasiekė
atokiausius vyskupijos kampelius. Tada pavyduoliai jį įskundė
imperatoriui Valentinianui III, neva šis pasisavinęs Bažnyčios
turtą. Deodatas buvo įkalintas, tada ištremtas, bet pagaliau visiškai
išteisintas galėjo atnaujinti savo veiklą Noloje. Vėliau tapo Nolos
vyskupu. Kai kurie autoriai, remdamiesi epitafija, kurioje apie jį
kalbama tik kaip apie kunigą, suabejojo Deodato vyskupyste, ta-
čiau ją patvirtina tiek tradicija, tiek jo
Vita
– gyvenimo aprašymas,
užrašytas ar perrašytas apie 1117 m. Deodatas buvo palaidotas
Noloje, tačiau apie 840 m. jo palaikai perkelti į Beneventą