Šv. Šventosios Teresės Nazarija
Madridietė Nazarija Ignacija Marč Mesa (Nazaria Ignacia March
Mesa, 1889–1943) su vienuolėmis, kurios rūpinosi apleistais
seneliais, susipažino laive, kartu su šeima plaukdama į Meksiką.
Devyniolikmetė Nazarija įstojo į šią kongregaciją ir, tapusi se
serimi Šventosios Teresės Nazarija (Nazaria de Santa Teresa),
išvyko į Boliviją, kur susidūrė su visuomenės ir Bažnyčios vargais.
Norėdama juos palengvinti, 1925 m. įkūrė Bažnyčios misionierių
kryžininkių vienuoliją, nes tai, ką darė, buvo panašu į kryžiaus
žygį: reikėjo rūpintis geresne moterų padėtimi, įveikti tamsuo
liškumą, suteikti vargšams geresnį gyvenimą. Nepaisydama
kliūčių, įkūrė pirmąją Lotynų Amerikos darbininkių profesinę
sąjungą, siuntė savo seseris į anglių šachtas ir kalėjimus, kad ten
neštų Evangelijos šviesą, organizavo „sriubos katilus“ vargšams,
dirbtuves mergaitėms, vargšų prieglaudas. Mirė Argentinoje