Šv. Reparata
Šv. Reparatos kultas Nicoje (pietų Prancūzija) paplito XI a.,
o XVII a. ji net pasirinkta šventąja miesto ir vyskupijos globėja.
Greičiausiai iš Palestinos Cezarėjos kilusi Reparata žuvo per
imperatoriaus Decijaus persekiojimus, apie 250 m., būdama
penkiolikos. Pasak legendos, jos palaikai laiveliu per Vidurže-
mio jūrą atplaukė iki Nicos krantų. Pasak kitos tradicijos, XVII a.
pabaigoje kilmingas Nicos gyventojas Rostenas Rembaldas
(Rostaing Raimbald) iš Florencijos atgabeno jau seniai gerbia-
mos šventosios relikvijas. Iš pradžių jos buvo saugomos koply
–
čioje dabartiniame Nicos senamiestyje, o 1690 m. perkeltos
į katedrą. Kad ir mažai žinoma apie Reparatos gyvenimą ir jos
atkeliavimą į Nicą, daugybė katalikų kreipiasi į ją maldaudami
užtarti jaunuolius.